Veidrodžiai mūsų namuose: atsiradimo istorija, kaina ir reikšmė
Veidrodžiai mūsų namuose: atsiradimo istorija, kaina ir reikšmė

Nuo seniausių laikų veidrodžiui buvo suteikiamos ypatingos savybės, kurių neturėjo joks kitas objektas. Jis apipintas įvairiais mitais, patarlėmis, tapo skandalingų istorijų įkvėpimo šaltiniu. Netgi buvo manoma, kad veidrodis gali nulemti žmonių likimus. Į savo atvaizdą veidrodyje pažvelgusiems gražiems jauniems vyrams, senovės graikų filosofas Sokratas patarė sutelkti dėmesį į sielos puoselėjimą, atsiriboti nuo pagundų, galinčių juos nuvesti neteisingu gyvenimo keliu. O tiems, kurie negalėjo pasigirti išoriniu grožiu, filosofas palinkėjo savo širdies taurumą atspindėti žvilgsnyje ir gyvenimą praturtinti kilniais darbais.

Nuo kada žmones užbūrė veidrodžio atspindys ir kokia yra įdomioji jo atsiradimo istorija mums papasakojo stilingų baldų parduotuvės „Amore For Home“ kalbinti specialistai.

Veidrodžių reikšmė skirtingoms kultūroms

Veidrodis yra labai svarbus kiekvienam žmonijos istorijos aspektui – menui, archeologijai, medicinai, psichologijai, filosofijai, technologijoms, optikai ir, žinoma, stiliui bei interjerui.

Žodis „veidrodis“ yra kilęs iš prancūzų „mirour“ arba iš lotyniško „mirari“ – žavėtis. Tačiau patys romėnai vartojo žodį „speculum“, kildinamo iš „specere“ – reiškiančio žiūrėti arba pamatyti.

Archeologų teigimu seniausias dirbtinis veidrodis buvo aptiktas Turkijoje, jis buvo pagamintas iš vulkaninės kilmės stiklo – obsidiano. Senovės egiptiečiai jau apie 2900 m. pr. Kr. naudojo veidrodžius, pagamintus iš poliruotos bronzos. Egiptiečių veidrodžiai buvo apvalūs plokščios formos diskai, vaizduojantys saulės dievą Ra, su medinėmis, metalinėmis arba dramblio kaulo rankenomis. Senovės graikai veidrodžius puošė dievų atvaizdais, ypatingai populiarūs buvo Pano – piemenų dievo, Eroto – meilės dievo arba grožio ir meilės deivės – Afroditės. Kinijoje archeologai atkasė bronzinį veidrodį, kuriame savo atvaizdą, manoma, matė žmonės, gyvenę maždaug 2000 m. pr Kr.

Pirmąjį veidrodį iš stiklo I amžiuje pasigamino romėnai. Šio tipo veidrodžio išradėjai leido sustingti išlydytam švinui ant stiklo: taip susidarė blizgantis metalo paviršius, kuris per stiklą atspindėjo šviesą. Visi veidrodžiai senovėje buvo laikomi ypatingos prabangos ženklu, jų vertę vaizdžiai nusako romėnų filosofo Senekos žodžiai: „Už vieną iš šių kaldinto sidabro ar aukso veidrodžių, inkrustuotų brangakmeniais, moterys gali išleisti sumą, lygią kraičiui, kurį valstybė kadaise siūlė generolų dukroms!“.

Japonijoje bronziniai veidrodžiai (importuoti iš Kinijos maždaug apie 300 m. po Kr.) buvo siejami su saulės deive Amaterasu, kuri, pasak legendos, sugrąžino visatai saulės šviesą. Veidrodžiai Japonijoje buvo laikomi šventais objektais, naudojami retuose imperatoriškuose ritualuose, buvo tikima, kad veidrodis gali atbaidyti piktąsias dvasias, o šintoistinėse šventovėse veidrodis buvo portalas, suteikiantis galimybę kalbėtis su dievais.

Musulmoniškose kultūrose veidrodžiai buvo ypatingai populiarūs. Šių kraštų gyventojai tikėjo, kad veidrodžio savininkui jis gali sustiprinti sveikatą ir padovanoti harmoningą, laimės kupiną gyvenimą.

Veidrodis brangesnis už karinio jūrų laivyno laivą

Laikui bėgant veidrodžių gamybos technologija vis labiau tobulėjo, kūrėjai eksperimentavo ir naudojo įvairias medžiagas, suteikiančias galimybes keisti dydžius, dizainą.

XVI – XVII amžiuje Venecijos veidrodžių kūrėjų gildija ypatingai ištobulino veidrodžių gamybą ir tapo veidrodžių iš garsiojo Murano stiklo gamybos centru. Puošniais rėmeliais dekoruoti Venecijos veidrodžiai buvo labai paklausūs ir pavertė miestą pirmaujančiu eksportuotoju Europoje. 1690 metais išradus didelių stiklo plokščių gamybos technologiją, žmonių dėmesį dar labiau patraukė didelio formato veidrodžiai – jais tapo madinga dekoruoti rūmų, dvarų interjerą.

Tais laikais veidrodžiai buvo labai brangūs, pavyzdžiui, vienas veidrodis kainavo brangiau nei tokio pat dydžio žinomo italų dailininko ir architekto Rafaelio paveikslas, o kai kurių Venecijos veidrodžių kaina tuomet prilygo ar net buvo didesnė už didelio karinio jūrų laivyno laivo kainą.

Veidrodžiai mūsų dienomis

1959 metais britų inžinierius Alastairas Pilkingtonas išrado ir ištobulino gamybos būdą, leidusį veidrodžio nepoliruoti ir nešlifuoti – tokiu būdu veidrodžiai gaminami iki šiol. Karštas skystas stiklas yra liejamas ant alavo pagrindo, kol sustingsta ir tampa visiškai skaidrus. Stiklą dengiant aliuminio arba sidabro sluoksniu galima išgauti norimą vaiskų šviesos atspindėjimą.

Pirmieji veidrodžiai Lietuvoje atsirado XIII amžiuje. Manoma, kad juos atsivežė užsienyje klajoję kilmingieji. Lietuviškus veidrodžius XVIII – XIX amžiuje gamino Radvilų stiklo manufaktūra Urečoje, dabartinėje Baltarusijos teritorijoje.

Maždaug 2000 metais lietuviai pradėjo gaminti veidrodžius su integruotu apšvietimu. Ypatingai populiarūs ir labai funkcionalūs yra tokio tipo vonios baldai.

Per visą istoriją veidrodžiai nukeliavo ilgą ir spalvingą kelionę. Mūsų dienomis nėra namų be veidrodžio, jie tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, suteikiančia pridėtinę vertę gyvenamosioms erdvėms bei gyvenimo kokybei. Taip pat, veidrodžiai yra puiki meninė terpė mintims ir jausmams išreikšti. Dauguma žinomų menininkų, interjero dizainerių naudoja veidrodžius savo instaliacijose, performansuose ir, žinoma, patalpų dekore, siekdami suteikti erdvei daugiau estetikos ar vizualiai ją praplėsti. Gausiame mūsų kokybiškų baldų parduotuvės asortimente galite rasti įvairaus tipo veidrodžius, kurie padės stilingai įsirengti namus ir išlaisvinti savo kūrybiškumą!

 05/24/2023 00:00:00     Naujienos    0 Comments

Susije straipsniai